Pažadinta aistra. Sophia James

Чтение книги онлайн.

СКАЧАТЬ viršūnę, jo vyriškumas pūpsojo atsikišęs, Kristui toks nekantravimas pasirodė dar nepažįstamas ir netikėtas.

      Jis troško nuslėpti jaudulį, neparodyti, kokią galią jam turi ši mergina, bet negalėjo ir nenorėjo, o laikrodžiui išmušus septynias suprato, kad laikas bėga ir jam tuoj teks išpildyti duotą pažadą.

      – Koks tavo vardas?

      Staiga jis panoro žinoti teisybę. Gana melo ir įsipareigojimų darbui.

      – Žana.

      Eleonora taip tyliai sušnabždėjo, kad jam reikėjo įtempti klausą. Žana?

      Jis liežuviu išvedžiojo vardą jai ant pilvo, tada švelniai atkartojo pirštu. Eleonoros rankų plaukeliai, tamsesni už šviesias garbanas, dabar pasišiaušė. Speneliai pabrinko, kai jis juos glamonėjo, išryškėjo melsvos pulsuojančios kraujagyslės ant kaklo ir dar nuo vasaros užsilikusios strazdanėlės ant krūtinės.

      Mergina, priartėjusi prie moterystės, atrodo tokia švelni, lengvai pažeidžiama ir trapi. Kristo ranka nuslydo žemyn ir palietė sudrėkusią, glotnią, įsitempusią ir karštą odą. Tada jis paglostė švelnias šlaunis, apvalainus klubus, moterišką siluetą, kad ji žinotų, jog tiria jos kūną, nes yra labai graži. Ne šiaip kekšė. Ne tik naktinė linksmintoja, kuriai sumokama. Tai buvo ne kas nors daugiau, tik geismas.

      Eleonora pravėrė lūpas, jos kvėpavimas dažnėjo, kol jis kilo aukštyn nugara ir atitraukė ranką, kad ji dar luktelėtų, netenkintų slapto troškimo. Bet Kristas suprato, ko ji nori. Matė, kaip reaguoja į jo prisilietimus, ir jautė karštą jos kūną. Lūpos buvo drėgnos, o ant kaktos matėsi prakaito lašeliai, lengvai nuslydo plaukų sruoga. Taip pat Kristas žinojo, ką reiškia tas karštis tarp šlaunų, kai palenkė prie jų veidą.

      Šį kartą ji nesulaikė riksmo, visa suvirpėjo, Kristui prisilietus paragauti saldaus moteriškumo vyno, tada panardino pirštus jam į plaukus, įsikibo lyg inkaras jūros dugno, traukė artyn lyg žvakės liepsna muselę.

      Kiek ugnies slepia jaunystė, moteriškumas ir aistra. Ilgi susilaikymo mėnesiai ir metų metai saugojimosi. Kristas tegalėjo mėginti prisiminti, kaip jautėsi būdamas visiškai laisvas. Dabar jis gėrė lyg žmogus, ką tik atėjęs iš dykumos, ir nenorėjo dalytis nė vienu lašu vandens.

      Jos oda. Jos kvapas. Jos pirštai jo plaukuose, laikantys ir nepaleidžiantys.

      – Žana, – pasakė Kristas ir atsitraukė susigriebęs, kad ištarė jos vardą, bet kai ji nė trupučio nesureagavo, suprato, kad net ir tai buvo melas.

      Tačiau jis nieko nepaisė. Dabar jie abu čia drauge, o kraujo pėdsakai ant paklodės tikrai nemeluoja.

      Kristas suėmė delnu putlią krūtį ir kilstelėjo. Suėmęs smiliumi ir nykščiu, mėgavosi tobulu grožiu. Ji jau moteris. Jos krūtinė kilnojosi vis aukščiau ir aukščiau.

      Prisitraukęs arčiau jos veidą, nustebo dėl noro ją pabučiuoti, o kai ji nesipriešino, nebegalėjo susilaikyti. Jos liežuvis, skruostai, jo rankomis suimtas veidas sukasi į jį – tą, kuris nori žinoti tiesą, išsklaidyti abejones ir mėgautis galia ją turėti, globoti, valdyti.

      Kai Kristas atsisagstė kelnes ir užsikėlė ją sau ant kelių, ji nesipriešino, o pamačiusi, kaip jo vyriškumas stabteli prieš įsliuogdamas į ją, noriai jį įsileido ir palinko jam ant peties. Ji pasidavė ir atsidavė jam. Negalvojo apie nieką, išskyrus stiprų vyrą šalia.

      – O, meilute, – ištarė jis, pajutęs išrasojus kaktą ir prigludus nuostabias krūtis. Eleonora mėgavosi Kristo patyrimu, grožiu, mokėjimu derintis prie augančio moters geismo, kol abu pasieks palaimą. Tokią akimirką norisi tik eiti pirmyn, pasinerti į svajas, malonumą ir išlaisvinantį atsipalaidavimą.

      Šį kartą po visko Kristas nepaleido jos iš rankų, laikė priglaudęs prie krūtinės, delnais glostė nugarą ir klausėsi, kaip triukšmas gatvėje vis garsėja. Plonutėlio audinio marškiniai buvo permirkę prakaitu, Eleonora stebėjosi, kodėl jis nenusivilko jų, uodė muskuso ir vyriškumo kvapą. Gal jis slepia randus, kuriuos ji buvo užčiuopusi ant nugaros jį glamonėdama?

      Pamiršusi likusį pasaulį, ji išdrąsėjo, palinko jam prie ausies ir palaižė, o jis tuo pat metu bučiavo jai ausį.

      Kristas sulaikė kvapą pajutęs, kaip vėl kaista oras ir kyla geismas, kaip grįžta noras patirti aistrą, ir nepaprastai nustebo.

      Dabar leido vadovauti jai, nė pats nesuprasdamas, kodėl taip noriai pasiduoda tai moteriai. Jam labai patiko švelnus jos glėbys, ji viena ranka glostė jam krūtinę, kita glaudė kietą vyriškumą prie savęs. Pajutęs, kad ji suėmė jį visais pirštais, Kristas įsitempė, tuomet Eleonora atsitraukė, bet jis susirado jos ranką ir grąžino atgal, o laukimas net atėmė žadą.

      Vieną akimirką jis panoro atsitraukti, užgulti ją iš viršaus, bet ji tvirtai laikė jį, krūtimis glaudėsi jam prie krūtinės, o užkibusios ilgos peruko garbanos visiškai jį supančiojo.

      – O, dangau, padėk man, – ištarė jis pačiam nepažįstamu balsu ir šį kartą kalbėjo angliškai – tai buvo akivaizdus ženklas, kad visai prarado savitvardą. Pasisukęs iš visų jėgų užgulė Eleonorą ir mylėjosi visiškai atsidavęs, nesivaržydamas ir neslėpdamas jausmų. Viską sukrėtęs palengvėjimas atnešė tokį laisvės jausmą, kokį seniai buvo pamiršęs.

      Конец ознакомительного фрагмента.

      Текст предоставлен ООО «ЛитРес».

      Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.

      Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.

      1

      Taip (pranc.). (Čia ir toliau – vert. past.)

      2

      Mėšlas (pranc.).

      3

      Mano grafe (pranc.).

      4

      Gerbiamasis (pranc.).

      5

      Panele (pranc.).

      6

      Mano brangioji (pranc.).

СКАЧАТЬ