Kalėdinė pelenės medžioklė. Liz Fielding

Чтение книги онлайн.

      Prologas

      Trečiadienis, gruodžio 1-oji

      Panelės Liusės Brait dienotvarkė

      09.30 Grožio salonas.

      12.30 Pietūs su Mardže Heiz,žurnalo Įžymybės redaktore.

      14.30 Fotosesija žurnalui (su mama!).

      16.00 Serafina Marč, vestuvių stilistė.

      20.00 Vakarienėviešbutyje Ritz (svečių sąrašas prisegtas).

      Liusės Brait dienoraščio įrašas, gruodžio 1-oji.

      Šią popietę norėčiau dalyvauti spaudos konferencijoje, kurioje bus pristatytas Liusės B mados ženklas, tačiau, pasak žiežulos Ruperto sekretorės, renginio aprašas atsidurs veikiau finansų, o ne geltonojoje skiltyje. Jaučiuosi nusodinta. Net negaliu pasiskųsti Rupertui, nes jis parskris tik po pietų. Ir kaip čia išėjo, kad jam pavyks išsisukti nuo susitikimo su baisiąja Serafina Marč? Juk tai ir jo vestuvės.

      Kvailas klausimas. Jis pernelyg užsiėmęs, kad kvaršintų galvą bobiškais reikalais. Pastarąjį mėnesį daugiau laiko praleido svetur nei savoje šalyje, taigi, tikriausiai prie altoriaus teks sliūkinti vienai.

      Visi tik ir kartoja, kad šio vakaro šventiška vakarienė – mano laimės valanda, tad, savaime suprantama, rytinis pasilepinimas, prašmatnūs pietūs su Įžymybių redaktore ir susitikimas su garsia vestuvių stiliste – neatsiejami pasakos atributai. Aš esu Liusė Brait. Jau pavasarį šimtą gatvės mados parduotuvių puoš iškabos su mano vardu – Liusė B. Tai kodėl jaučiuosi tarsi nesava?

      Nykščiu sukiodama sužadėtuvių žiedą tol, kol šio didžiulė deimantinė akis sužibėjo, Liusė Brait pamėgino nusikratyti ją apnikusio jausmo, kad jųdviejų su Rupertu Henšu meilės istorija nėra tokia pasakiška, kaip teigiama spaudoje. Tvirtai pasiryžusi nusikratyti šio jausmo, ji įsijungė Twitter, kad praneštų savo gerbėjams, ką ketina veikti likusią dienos dalį.

      Sveikučiai! Lekiu tiesintis garbanų. Vėl. Kai tik pasirodau, visi kažkur išsislapsto! Pelenė

      Liusė B, trečiadienis, gruodžio 1-oji, 08.22

      Kol kas plaukai tiesūs. Laukia superpietūs Gebenėje. Bus daug įžymybių. Lekiu į fotosesiją su mama. Vėliau parašysiu daugiau. Pelenė

      Liusė B, trečiadienis, gruodžio 1-oji, 14.16

      PS. Nepamirškite šiandien internetu pažiūrėti tiesioginės Ruperto spaudos konferencijos transliacijos!16.00 val. Bus be galo šaunu. #Pelenė

      Liusė B, trečiadienis, gruodžio 1-oji, 14.18

      – Jau tiek valandų? – cyptelėjo Liusė.

      – Mes šiek tiek vėluojame, panele. – Jai bėgant iš fotosesijos į automobilį, Ruperto vairuotojas laikė aukštai iškėlęs skėtį.

      Šiek tiek – švelniai pasakyta. Fotografas nėrėsi iš kailio, kad padarytų nepriekaištingą nuotrauką, tad jai beliko dvidešimt minučių suspėti į susitikimą su vestuvių planuotoja – dovanokite, vestuvių stiliste – aptarti svarbiosios dienos. Nors nuotakai vėluoti į vestuves yra visuotinai priimtina, netgi būtina, kiek tai buvo susiję su jos pačios dienotvarke, Serafina Marč nesitaikstė su jokiomis išlygomis.

      – Gordonai, nebėra laiko važiuoti namo aplanko su vestuvių programa. Užsuksime į biurą. – Iki kaulų smegenų stropumu pasižymintis asmeninis Ruperto padėjėjas laikė atsarginę kopiją biure. Ji pasiskolins ją.

      Pirmas skyrius

      – Melagis!

      Liusei Pelenei Brait įsiveržus į savo sužadėtinio magnato Ruperto Pasipūtėlio Princo Henšo spaudos konferenciją ir sviedus į jį sužadėtuvių žiedą, patalpoje buvo girdėti tik šaižus ką tik sukilusios audros stūgavimas.

      – Apgavikas!

      Visų akys nukrypo į kruviną Henšo skruostą, kurį pradrėskė atsitrenkusi didžiulė deimantinė papuošalo akis.

      Susirinkusiesiems – miesto žurnalistams, finansų žinovams, televizijos žinių tarnybų atstovams – užėmė amą.

      Henšo korporacijos vardu jie buvo sušaukti į išsamią spaudos konferenciją. Buvo domimasi bet kokia Henšo veikla. Geranoriškai, jei buvai vienas jo akcininkų. Išgąstingai, jei atsitiko taip, kad teko atsidurti jo taikinyje ir tavo įmonei grėsė būti perimtai. Bent jau taip buvo iki šiol.

      Dabar visas dėmesys buvo skiriamas Ruperto pokyčiams. Jo santykiams su Pelene, kuri savo meilės galia atvedusi Ponaitį Šliužą į doros kelią ir taip perkeitusi jį į Pasakų Princą.

      Labai originalu.

      – Kodėl? – paklausė Liusė, nematydama į ją nukreiptų fotoaparatų, jai virš galvos kybančių, prie veido kišamų mikrofonų. Ekrane šmėkščiojančių savo pačios atvaizdų, kuriuose ji, didesnė nei tikrame gyvenime, dėvi vienetinius Liusės B apdarus. Teįstengė sukaupti dėmesį į ant pakylos stovintį vyrą. – Kodėl taip pasielgei?

      Kvailas klausimas. Viskas buvo aiškiai išdėstyta jos aptiktame aplanke, kuris niekada neturėjo pakliūti jai į rankas. Viskas kuo aiškiausiai išdėstyta juodu ant balto.

      – Liuse! Mieloji… – prabilo Rupertas pasiploninęs liežuvį ir taip pasinaudojęs priešais esančiu mikrofonu nugramzdino jos klausimą Kodėl aš? – Šie užimti žmones skaičiuoja savo laiką. Jie atvyko išgirsti mano planų, mūsų planų, kuriuos kūrėme įmonės ateities labui, – pabrėžė jis. – Jų nedomina buitiniai kivirčai.

      Jo švelni šypsena bylojo apie rūpinimąsi ja. Tai buvo pažįstama, padrąsinama šypsena, prieš kurią net ir dabar taip sunku atsilaikyti…

      – Nežinau, kas tave taip nuliūdino, bet akivaizdu, kad esi išvargusi. Tegul Gordonas parveža tave namo, o vėliau apie tai pasikalbėsime, gerai?

      Jai teko priešintis kone hipnotizuojančiam jo balso meilumui. Savo pačios silpnumui. Troškimui, kad ši visą jos gyvenimą užvaldžiusi, ją pačią įžymybe pavertusi pasaka neišsisklaidytų.

      Facebook tinkle ji turėjo Liusės B gerbėjų puslapį, Twitter tinkle jos kiekvieną kvėptelėjimą sekė pusė milijono žmonių. Ištraukta iš užkrosnio ir nuskraidinta į rūmus, vietoje skarmalų aptaisyta šilkinėmis sukniomis, ji buvo šiuolaikinė Pelenė. Bet Pasakų Princo rengiamas vestuvių pokylis tebuvo gerai apgalvotas būdas įsiteikti masėms. Niekas taip nepradžiugina liaudies kaip karališkosios vestuvės.

      Pasitelkti tokį triuką veikiausiai bus pasiūliusi kokia nors itin galvota ir karjeros ištroškusi viešųjų ryšių specialistė.

      – Pasikalbėsime! – atkirto Liusė, kažkam paslaugiai prikišus jai mikrofoną ir susilyginus jų balso tonams. – Nenoriu su tavimi kalbėtis, Ruptertai Henšai! Išvis nebenoriu daugiau tavęs matyti. – Ji iškėlė aplanką, kad jis pamatytų. Kad suprastų, jog daugiau nebėra jokios prasmės neigti. – Žinau, ką padarei. Viską žinau!

      Tardama pastaruosius žodžius, Liusė pajuto patalpoje pasikeitus atmosferą. Niekas nebežiūrėjo pakylos link. Ar Ruperto link. СКАЧАТЬ